Pyragas, įkvėptas Alytaus

Vakar buvome Alytuje. Tai miestas, kuris niekada nekėlė man jokių asocijacijų. Esu buvusi keletą kartų - dažniausiai trumpam, pravažiuojant, užbėgant išgerti kavos. Tiesiog svetimas ir neįdomus. Dabar susidėjo keletas progų - ten dažnai vasaroja mano labai artimi draugai, parodoje kabo pora mano nuotraukų, o ir šiaip buvo noras kur nors nuvažiuoti. Galutinis tikslas - Druskininkai. Alytus, kaip visada, prabėgant.
Bet šį kartą buvo kitaip. Nežinau, kas įvyko, bet įsimylėjau Alytų - parką (panašesnį į mišką), su įdomiais suoleliais, takeliais, rožynais, fontanais, aikštes su sakuromis, kitokiais, bet taip pat neįprastais, suoleliais ir vėl fontanais. Ačiū Vilmai, kuri parodė gražiausius miesto kampelius.
Turėjau fotoaparatą (kaip be jo), bet nefotografavau - tiesiog gėriau miesto kvapą, tylą, ramybę.
Na gerai, porą kartų išsitraukiau :)

Į Druskininkus taip ir nenuvažiavome.
O kuo čia dėtas pyragas? Ogi tuo, kad belaukdama mūsų, Vilma iškepė tiesiog burnoje tirpstantį rabarbarų pyragą. Apie Raimio avieną jau net nekalbu (neskaitykite, kas žinote, kad nevalgau mėsos) - jos skonis, kvapas buvo tobulas.
Taigi, įkvėpta prisiminimų apie puikią dieną, ir aš iškepiau pyragą. Truputį modifikuotą, bet nemažiau skanų :)

Receptas:

5-6 rabarbarų stiebus nulupti, supjaustyti, užpilti 3/4 stiklinės cukraus su šaukšteliu cinamonu ir palikti, kad išsiskirtų sultys
Tešlai:
ištirpinti pakelį sviesto su puse stiklinės cukraus, įpilti pusę stiklinės pieno, 4 gerai išplaktus kiaušinius ir 2 stiklines sijotų miltų su šaukšteliu kepimo miltelių.

Nupilti susidariusį rabarbarų skystį (galima panaudoti arbatai), įmaišyti rabarbarus į tešlą ir kapti apie 40 min. Patikrinti ar iškepė mediniu pagaliuku.

Mano modifikacijos - naudojau sviestą ghi ir rupius miltus. Rabarbarų nemaišiau į tešlą, bet juos paskleidžiau kepimo inde ir užpyliau tešla.
Mano pyragas buvo storokas, tai kepė 55 min.

Skanaus ir būtinai aplankykite Alytų :)

Maisto gaminimo diena

Šiandien puiki diena - saulėta, šilta, bet nuo vakar skauda galvą. Pabudau ryte - vis dar skauda, ne taip jau kad labai, bet skauda... Pagalvojau, kad pusryčiams noriu žaliojo kokteilio - gal ir galvai patiks.  Prisirinkau žolynų - dilgėlių, pienių, garšvų, rūgštynių, šiltnamyje pasiskyniau agurkų. Iš ne naminių produktų - dėjau bananų ir tamsiai žalių salotų (nepamenu pavadinimo).

Skanu...

Dar begerdama, o tiksliau bevalgydama savo žalėsius prisiminiau vieną neseniai matytą fantastišką receptą iš Keistai paprasta. AŠ JO NORIU... čia ir dabar... greitai inventorizuojamos atsargos - visko turiu, net ir kokosų pieno, kurį pastaruoju metu ypač pamėgau.

Beje, žalias kokteilis galvai visai patiko - skauda vis mažiau ir mažiau. Galėsiu ramiai gaminti pyragą.
 Recepto neperrašinėsiu, tik noriu pasakyti, kad skonis dieviškas, gaminimas irgi paprastas. Sudėtis gali atrodyti keistoka, bet viskas labai dera. Rezultatas išėjo toks...

Pailsėjus po pyrago, galvoje pradeda zvimbti įkyri mintis - o kur desertas? Turiu pasakyti, kad pas mane nebūna pietų iš kelių patiekalų ir dar desertų - vienu metu valgome vieną patiekalą. Šiandien ryte žalias kokteilis, pietums pyragas su salotomis, vakarienei.... reikėtų pamąstyti.  Tame pačiame bloge radau fantastišką granolos receptą, bet atidėsiu kitam kartui... Gal vakarienei užteks išgerti puodelį latte kavos... 

Apie latte atsiradimą mano gyvenime atskira istorija. Visą gyvenimą gėriau juodą stiprią kavą, kol vieną dieną, prieš porą metų nutariau, kad man jos nebereikia ir pusantrų metų visai negėriau jokios kavos. Paskui man teko laimė aplankyti Šveicarijoje puikią fotografę ir nuostabų žmogų Jolie Zocchi. Čia mane kiekvieną rytą lepindavo nuostabia kava su daugybe pieno. Namuose neturiu kavos aparato, tai, grįžus iš Šveicarijos tenkinausi šiuo gėrimu kavinėse, kol vėl neiškeliavau... į Izraelį ir ten pamačiau, kaip paprastai galima pasigaminti visai neblogą pieno putą. Ir štai dabar, be didelių išlaidų ir pastangų galiu ir namie mėgautis latte... 

Deja, šiandien latte nuotraukos nebus. Gal rytoj, prie granolos...

Iki pasimatymo 

Kaip aš šamą dorojau...

Vieną dieną į el. pašto dėžutę įkrenta pranešimas apie šamą - siųlo įsigyti. Nesu ragavusi šios žuvies, taigi apima smalsumas. Merkio šamas skelbiasi, kad šeria žuvis natūraliais pašarais ir šiaip, kad tai gera žuvis. Po užsakymo palaukus kelias savaites, šamas atvyksta pas mane. 

Klausimas - ką su juo daryti? 

Kadangi šamas žvynų neturi - skutimas atkrenta (kuo labai džiaugiuosi). Šiaip ne taip išmėsinėju. File pabarstau prieskoniais, kaulai, pelekai, galva, uodega žygiuoja į puodą sultiniui. 

Iš file bus kepsnys, iš sultinio... sakyčiau žuvienė, bet ne visai įprasta.

Man labai sunku parašyti receptus, nes nemoku pagal juos gaminti, niekada (beveik niekada) nieko nesveriu, nematuoju - darau iš nuojautos. Šie patiekalai yra miksas įvairių perskaitytų receptų. Pabandysiu bent jau maždaug surašyti, kiek ko dėjau ir kaip gaminau.

Šamo kepsnys su kokoso pieno padažu

Kepsnys

Šamo file

Prieskoniai -  gvazdikėliai, įvairių rūšių pipirai, kalendra, kardamonas, ciberžolė, raudonėlis, mairūnas, čiobreliai, šviežias rozmarinas, druska

Druska

Šlakelis aliejaus kepimui

Padažas

Šviežias imbieras - maždaug arbatinis šaukštelis

Raudonoji paprika - pusė

Svogūnas - 1 vnt.

Česnakai - kelios skiltelės

Kokoso pieno kremas - apie 100 g

Šaukštas kukurūzų miltų (gali būti ir kvietiniai)

Prieskoniai - gvazdikėliai, įvairių rūšių pipirai, kalendra, kardamonas, ciberžolė, druska. 

Laimo (arba citrinos) sultys

Labai tiktų kario pasta, bet neturėjau.

Aliejus

Patiekiau su basmati ryžiais, taigi pirmiausia užmerkiau juos.

Šamo file apibarsčiau prieskoniais, žolelėmis ir palikau pasimarinuoti, kol gaminau padažą.

Susmulkintą imbierą, česnaką, svogūną, prieskonius (išskyrus druską) pakepinau maždaug šaukšte aliejaus kol apskrudo, tada įdėjau papriką ir dar truputį pakaitinau. Supyliau kokoso pieną, užvirinau ir palikau kelioms minutėms pasitroškinti. Įbėriau druskos. Mažame kiekyje vandens išmaišiau kukurūzų miltus ir supyliau į padažą. Galiausiai išspaudžiau pusę laimo ir pusę citrinos. Užviriau ir išjungusi vyryklę, palikau laukti kepsnio.

Šamo file pabarsčiau druska ir apkepiau aliejuje. Gan trumpai iš abiejų pusių. 

Deja, fotografuoti nebuvo kada - labai norėjosi valgyti. Turiu tik tokią nelabai vykusią nuotrauką.

Tik neapsigaukite - skonis buvo fantastiškas. Žuvis sultinga, minkšta - tiesiog tirpo burnoje. Padažas suteikė pikantiškumo.  Vėlyvi pietūs buvo tobuli.

Jei pamenate kažkur užsiminiau apie sultinį. Visą tą laiką, kol sukausi virtuvėje - ant vyryklės švelniai virė žuvies sultinys. Kaip minėjau, sudėjau visas likusias šamo dalis - kaulus, pelekus, galvą, pridėjau prieskonių, česnako, svogūno, lauro lapelių, druskos. Sultinys ant lėtos ugnies virė porą valandų. Tuomet nukošiau ir atvėsinusi įdėjau į šaldytuvą. Nurinkau nuo kaulų žuvį - jos susidarė ne tiek jau mažai. 

Šiandien apžiūrėjau, kad mano sultinys per naktį pavirto į žele, bet pašildžius vėl atvirto į sultinį. 

Šiandien viriau žuvienę. 

Šamo sriuba su krevetėmis ir kokoso pienu

Sultinys - 1,5 l 

Kokoso pieno kremas - 400 g. 

Kelios nedidelės bulvės

Didoka morka

Petražolės šaknis

Nedidelė ropė

Apie 300 g. pievagrybių

Svogūnas

Česnakai

Imbieras

Keletas krevečių

Pora šaukštų kukurūzų miltų

Prieskoniai - nedaug, nes sultinys gana stiprus. Įdėjau tik ciberžolės, truputį džiovintų žolelių. 

Druskos jau nereikėjo.

Citrinos ir laimo sultys

Gaminimas panašus kaip padažo - pirmiausia apkepinau imbierą, svogūną, česnaką, papriką su prieskoniais, subėriau į verdantį sultinį, tada pakepinau visas kitas daržoves, išskyrus bulves ir taip pat į puodą. Paviriau kol bulvės beveik išvirė. Sudėjau pakepintus pievagrybius, supyliau kokoso pieną, kukurūzų miltus, išmaišytus šaltame vandenyje. Užvirinau. Sudėjau žuvį, krevetes ir išjungiau vyryklę. Įspaudžiau citrinos ir laimo sulčių.

Skanaus!!!

Aš dėjau jau virtą žuvį - iš sultinio. Jei negaminate sultinio, galima (ir tai būtų dar skaniau) dėti supjaustytą pamarinuotą žuvies file. Tada ją reikėtų dėti truputį anksčiau ir keletą minučių pavirti.

Nesu tikra, ar surašiau visus ingredientus. Svarbu nebijoti eksperimentuoti. Tikiu, kad Jums išeis ne mažiau skaniai. Jei gaminsite - pasidalinkite, kaipo Jums sekėsi.

Pepparkakor (arba meduoliai švediškai)

Aptikau nuostabų blog'ą  http://sauletavirtuve.wordpress.com/  . Ačiū Tau Asta, kad susidomėjai fotografija, kitaip vargu, ar būčiau radusi šį nuostabų puslapiuką :)
Taigi, radau ir nutariau išsikepti meduoliukų. Tai kas, kad Kalėdos jau praėjo. Gerus meduoliukus iškepti visada tinkamas laikas. Taigi, pradedam. Esu iš tų šeimininkių, kurios niekada nieko nematuoja tiksliai. Taip elgiausi ir šiuo atveju (kitaip tiesiog nemoku).  Pasiruošiam prieskonius. Virtuvėj nerealūs kvapai pasklido jau pradėjus malti prieskonius. Savavališkai padidinau visų prieskonių dozę ir papildomai įdėjau kardamono :)

Minkome tešlą

Užminkytą dedame porai valandų į šaldytuvą

Tešlai atvėsus, prasideda pats malonumas - kočioti ir spausti formelėmis sausainius (ploniau  = geriau, tai buvo parašyta Astos blog'e. Truputėlį persistengiau :) )

Kepame 8-10 min. Kvapai verčiantys iš koto :) Gauname visą kalną dieviško kvapo ir skonio sausainių.

 Skanu.... Bandau dekoruoti :)\

Kviečiu kavos su meduoliais :)

Maisto fotografavimas