Vakar buvome Alytuje. Tai miestas, kuris niekada nekėlė man jokių asocijacijų. Esu buvusi keletą kartų - dažniausiai trumpam, pravažiuojant, užbėgant išgerti kavos. Tiesiog svetimas ir neįdomus. Dabar susidėjo keletas progų - ten dažnai vasaroja mano labai artimi draugai, parodoje kabo pora mano nuotraukų, o ir šiaip buvo noras kur nors nuvažiuoti. Galutinis tikslas - Druskininkai. Alytus, kaip visada, prabėgant.
Bet šį kartą buvo kitaip. Nežinau, kas įvyko, bet įsimylėjau Alytų - parką (panašesnį į mišką), su įdomiais suoleliais, takeliais, rožynais, fontanais, aikštes su sakuromis, kitokiais, bet taip pat neįprastais, suoleliais ir vėl fontanais. Ačiū Vilmai, kuri parodė gražiausius miesto kampelius.
Turėjau fotoaparatą (kaip be jo), bet nefotografavau - tiesiog gėriau miesto kvapą, tylą, ramybę.
Na gerai, porą kartų išsitraukiau :)
Į Druskininkus taip ir nenuvažiavome.
O kuo čia dėtas pyragas? Ogi tuo, kad belaukdama mūsų, Vilma iškepė tiesiog burnoje tirpstantį rabarbarų pyragą. Apie Raimio avieną jau net nekalbu (neskaitykite, kas žinote, kad nevalgau mėsos) - jos skonis, kvapas buvo tobulas.
Taigi, įkvėpta prisiminimų apie puikią dieną, ir aš iškepiau pyragą. Truputį modifikuotą, bet nemažiau skanų :)
Receptas:
5-6 rabarbarų stiebus nulupti, supjaustyti, užpilti 3/4 stiklinės cukraus su šaukšteliu cinamonu ir palikti, kad išsiskirtų sultys
Tešlai:
ištirpinti pakelį sviesto su puse stiklinės cukraus, įpilti pusę stiklinės pieno, 4 gerai išplaktus kiaušinius ir 2 stiklines sijotų miltų su šaukšteliu kepimo miltelių.
Nupilti susidariusį rabarbarų skystį (galima panaudoti arbatai), įmaišyti rabarbarus į tešlą ir kapti apie 40 min. Patikrinti ar iškepė mediniu pagaliuku.
Mano modifikacijos - naudojau sviestą ghi ir rupius miltus. Rabarbarų nemaišiau į tešlą, bet juos paskleidžiau kepimo inde ir užpyliau tešla.
Mano pyragas buvo storokas, tai kepė 55 min.
Skanaus ir būtinai aplankykite Alytų :)
